Patyčios mokykloje: praktiški patarimai, kaip apsiginti

Sustabdyti patyčias galima auginant pagarbą vieni kitiems. Bet ar galima priversti vieną žmogų gerbti kitą žmogų? Kai mums liepia gerbti kokį nors nekenčiamą mokytoją, kokia tada būna savijauta? Kai reikia gražiai elgtis su tuo, kas mūsų akyse yra visiškas menkysta? Turbūt bloga savijauta! Taigi, pagarbą reikia užsitarnauti patiems. Kaip užsitarnauti pagarbą? Šiame kelyje yra trys žingsniai.

  • Gerbti save Visi pokyčiai prasideda viduje.

Jeigu laikome save pačius nevykėliais, tai ir elgiamės atitinkamai, kiti mūsų elgesį mato, pasidaro išvadas ir vėliau taip pat elgiasi su mumis. Ir tas elgesys nepranyksta išlindus iš mokyklos šiltnamio. Jeigu gerbiame save, tai ir elgiamės atitinkamai, kiti mūsų elgesį mato, pasidaro išvadas ir vėliau taip pat elgiasi su mumis. Vienas iš būdų pradėti save gerbti yra nustoti teisinti save, kad va, aš toks silpnas, sportuoti nemoku, klasiokai tokie ir anokie, vienu žodžiu, viskas blogai. Nereikia ieškoti priežasčių, kodėl viskas buvo ir bus blogai, reikia ieškoti idėjų, kaip viskas gali būti geriau ir ieškoti būdų, kaip viską pakeisti. Aš galiu būti silpnas, nemokėti sportuoti, bet aš galiu rasti kitų būdų, kaip pataisyti savo įvaizdį! Aš vertas pagarbos, tik nemoku parodyti! Jei neįgysi pagarbos sau, gali kad ir į kitą mokyklą pereiti – niekas nepasikeis. Pasitikėjimą savimi, pagarbą sau ir buvimą vertu pagarbos kitų akyse visaip kaip žlugdo skundimasis. Pasakysiu mokytojai! Pasakysiu tėvams! Pasikviesiu vyresnį brolį! Ką šitie sakiniai reiškia? Jie reiškia: „Taip, aš esu silpnas, o tu esi stiprus, tu esi galingesnis už mane ir aš visiškai nesugebu apsiginti, todėl privalau pasikviesti ką nors stipresnį!“ Nesvarbu, mėgsta skundikus ar jų nemėgsta, bet kai žmogus grasina pasiskųsti – užgauliotojas jaučiasi labai galingas. Kartais, viskas ko reikia, tai nenusileisti iki užgauliotojo lygio, nežaisti to žaidimo, kurį jis nori žaisti. Jei pradedi šaukti, pykti, verkti, kelti isteriją – jie džiaugiasi, nes jiems pavyko Tave išvesti iš pusiausvyros, jie jaučiasi stiprūs. Jei reaguoji atsainiai, santūriai arba nereaguoji visai, jiems bus nuobodu. Aišku, atskiras atvejis, jei visuomet esi tyli pelytė. Tada skaityk toliau.

  • Gerbti kitus

Mes turėjome galimybę mokytis vokiečių arba rusų kalbos. Visi blogiukai suėjo į rusų, o gerieji į vokiečių. Spėk, kas darydavosi per vokiečių kalbos pamokas? Užspausti ir neturintys kaip pasireikšti „šaunuoliai“ staiga imdavo „žibėti sąmoju“, demonstruoti savo „šaunumą“ ir „kietumą“. Ar tikrai esame šaunūs savo gebėjimu neklausyti mokytojo ir pokštauti pamokos metu? Taigi, geresni pažymiai ar „nevykėlio“ statusas nedaro žmogaus kaip nors moraliai pranašesniu. Aš išvis apie jokį pranašumą nenoriu kalbėti, reikia gerbti kitus ir tiek. Netgi tuos blogiukus gerbti. Gerbti jų gebėjimus krepšinio ar futbolo aikštelėje, gerbti jų sąmojį (jeigu toks yra), laikyti juos žmonėmis. Nes jei Tu jų negerbsi ir nelaikysi sau lygiais, tai ir jie Tavęs negerbs ir nelaikys sau lygiais. Jei bandysi su jais varžytis ir aiškintis kuris turi daugiau „respekto“ taškų, tai įsivelsi į karą pagal jų taisykles ir pralaimėsi. Ką jauti tiems žmonėms? Gal tai baimė, kad jie gali ką nors negero padaryti? O gal tai panieka, kad jie yra tokie negeri ir daro negerus dalykus? Jei būtų įmanoma taip tiesiog imti ir pakeisti baimę ir panieką į pagarbą, tai būtų pirmas dalykas kurį padaryčiau. Pirmas žingsnis link pagarbos kitiems yra nustoti aukštinti save. Nustoti laikyti save pranašesniu dėl pažymių, socialinio statuso ar kitų dalykų. Jei savęs neaukštinsi, tai kitiems nereiks Tavęs žeminti. Jei nenusižeminsi, kitiems nereiks Tavęs mindžioti. Svarbu būti lygiu. Jie tai pajaus iš Tavo elgesio.

  • Keisti elgesį

Na ir žinoma, perkračius viską savo galvoje reikia imtis realių veiksmų. Pokyčiai mintyse per daug subtilūs, kad jie taip greitai padarytų įtaka aplinkiniams. Galima nusivažiuoti iki nesąmonių ir pradėti rūkyti, susidėti su „chebromis“. Bet geriau nereikia, gerbk save ir savo pasirinkimus. Galima išmokti ką nors, kas daro įspūdį kitiems – pavyzdžiui žaisti krepšinį, važinėti riedučiais ar bet ką, kas madinga ir ant bangos, tada kiti turės už ką Tave gerbti. Galima tapti visuomenininku ir prisidėti prie mokyklos renginių – šimtadienių, vakarėlių organizavimo, tapti kokios nors moksleivių savivaldos dalimi, tai irgi daug pakeičia, visų pirma, paties žmogaus mąstyme. Ko niekada negalima daryti, tai apsimesti kuo nesi – apsimesti baisiu, agresyviu. Jei nori, kad Tavo agresija kas nors patikėtų, reikia iš tikrųjų, tikrąja to žodžio prasme duoti į snukį. Niekas nesupranta intelektualių pagrasinimų, kartais prireikia kalbėti užpuoliko kalba. Net jei mokiniesi karate, niekas nepatikės, kad gali ką nors padaryti, kol nepademonstruosi. Kartais reikia eiti už save kovoti, net jei žinai, kad pralaimėsi, ir gal net ne vieną kartą. Tiesiog tada kiti žinos – „Šitas yra durnas, su juo paprastai nesigaus!“ – ir vengs artintis. Aišku, su muštynėm atsargiai, visada reikia žiūrėti pagal situaciją, juk jie gali kerštauti ir panašiai. Man vis norisi taikaus būdo, juk viso šito esmė yra parodyti, kad jų nebijai, kad išdrįsti laikyti juos lygiais. Pamėgink šituos tris dalykus:

1) Tiesiog apsimesti, kad jų nebijai ir nevengti su jais kalbėtis. Nesvarbu, kaip jautiesi viduje, svarbu, ką darai, kaip užtikrintai judi. Dažnai galime suprasti, kada yra tikras pavojus, kada tai viso labo užgauliojimas žodžiais. Jei tai tik užgauliojimas žodžiais – rimto fizinio susidorojimo nebus. O juk būtent jo labiausiai ir bijom.

2) Būti juokingu – į pokštą atsakyti pokštu, iš tikrai juokingo pokšto juoktis, net jei jis apie mane. Dažnai bijom apsijuokti, bet jei ugdom pagarbą sau, ta baimė pamažu blės. Kiti, žiūrėk, tyčia visaip vaiposi, kad tik iš jų juoktųsi. Ne visada blogai, kai juokiasi iš Tavęs, sunku juoktis iš žmogaus, kuris pats iš savęs juokiasi.

3) Padaryti ką nors netikėto, nustebinti kitus. Aišku, nepulti verkti, šaukti ir grasinti jau savaime yra kai kas netikėto. Jie nežino, ką daryti su žmogumi, kuris neverkia. Bet yra ir daugiau būdų pademonstruoti, kad neprisiimi aukos vaidmens.

Vienu žodžiu, eik ir kovok, visgi mokykla yra ne tik dalykų mokykla, mokykla yra ir gyvenimo mokykla, tik mokytojų šitai sričiai niekas nepaskyrė, reiks mokytis pačiam. Bet mokykis, tikrai gyvenime pritaikysi daugiau pamokų išmoktų koridoriuje negu suole. Tai tiek. Taikos jums ir pagarbos vieni kitiems.

Visą straipsnį galite perskaityti čia: https://gyvbudas.lrytas.lt/seima/2018/02/01/news/patycios-mokykloje-praktiski-patarimai-kaip-apsiginti-4471733/

Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.